lėmėjas

lėmė́jas, -a smob. (1) 1. kas lemia, sprendžia ką: Liaudis pati darosi savo likimo lėmėja A.Vencl. Du jaunuoju bernužėliu pro likimą ėjo; jiem laimelė lėmėjėlė ateitį žadėjo J.Jan. Nuo tokių mūsų laimės lėmėjų – gelbėk mūsų visuomenę, Viešpatie! J.Jabl. ║ lingv.: Lėmėjo naudininkas (dativus iudicantis, iudicis, censoris). 2. BŽ451, NdŽ žynys, pranašas.